apie ją

Būti, ar nebūti - lyg vinis įkaltas galvoje. Kietai įkaltas, neištrauksi. Ir tuo gyvenama jau ilgai. Nuo paskutinių jos žvilgsnių. Nuo tada, kai ji pasitraukė šalin, ir nueidama nebeatsisuko. Ir rankos neištiesė, kaip per filmus rodoma. Ir net neapkabino. Bet tokia jau ji yra ir visada buvo. Rodos, nejautri, bet kai prisileidžia tave kiek arčiau, kuomet gali liesti jos odą, matai, kad joje telpa visos begalybės. Ji lyg atskira visata su savo žvaigždėmis. Ir niekad nepabosta klaidžiot po jas. Suprantama, kad dabar tai skamba kvailai. Bet ji viena tų, kurios nepažinęs - nesuprasi. Tačiau po metų kartu, aš vis dar galvoju, ar galiu sakyti, jog pažinau ją. Galbūt tai tiesiog buvo tas vaidmuo, kurį ji tuomet norėjo vaidinti. Ji visuomet daro tą patį - išsirenka vaidmenį ir ima jį gyventi. Sakydavo, kad žaisti asmenybę yra mėgiamiausia jos kasdienybė, nes reikalauja didelio atsidavimo. Taip, atsiduoti ji visad mokėjo. Tik prisirišti ne..

[2007.10.12]