2010 m. rugsėjo 8 d., trečiadienis

09

Ar visos karuselės staiga nubluko rudenio arimuos, ar tai tik aš? Vis ryškiau matyti tai, ko visados geriau nematyti.

Neprievartauk savo sąmonės srauto - liekis lapuose kaip grindimis liejasi pienas ir šypsokis mėnuliui, kad tai jis, kad ne saulė dar, kad šešios valandos miego iki kol vėl reikės būti. Kitaip, nei nori akys. Kitaip, nei nori kojos.

Ir liejuosi, o kas man jaunai? O man nieko. Visiškai nieko. Kunkuliuoja nenoras viduj ir tas su viskuo sumišęs baisus vienišumo jausmas. Diupenas sako - neužtenka būti išradingu, reikia turėti vaizduotės. Diupenas sako - ne atidus, o įžvalus čia laimi. Diupenas sako - mąstyk, ieškok, perlaužk neįmanomą įmanomu, parodyk kaip. Ir viską ima skaudėti.

Aš tik norėčiau dabar, vos akimirkai..



Rudenį visada labiau myliu tuos, kurie moka apkabinti.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą