2011 m. sausio 18 d., antradienis

keistumas

Žmonės yra keisti keisti padarai. Jie tiki dalykais, kuriais yra absurdiška tikėti. Jie daug svajoja ir dar daugiau bijo. Jie neieško kitų ir tikisi būti surasti.
Rėkdami iš skausmo jie ieško akių įsikibti. Stebėdami rėkiantįjį - jie nusisuka ir bėga tolyn. Jie niekada neištiesia rankos kitiems ir visada verkia, kai patys tokios nesulaukia. Jie pamiršta viską, tik ne tai, kad kažkas juos pamiršo. Jie moka būti draugais, bet bėgant laikui tiesiog pavargsta. Galiausiai visą savo gėrį jie skiria naujiems žmonėms savo gyvenime, palikdami visą purvą tiems, kuriuos irgi vadino draugais, kol jie dar buvo nauji. Žmonės yra keisti keisti padarai.

Vakar piešiau tave ant savo lango - susiliejo. Matyt, taip reikėjo. Susigalvoti sau ženklą, nes be įrodymų visada sunkiau tikėti. O iš tikrųjų juk ne žvaigždės, o vanduo teptuką užvaldė. Ir dėl to tik mano rankos kaltos. Juokinga? Tai žinoma juokinga! Tai, kas tikra - visada juokinga. Mūsų "princai" ir "princesės", ir "milijonai" loterijose, ir svetimas skausmas. Keista tik tai, kad pasaulyje, kur viskas taip svetima, beklimpstantį į pelkę tave turbūt greičiau ištrauks svetimas, nei tas, su kuriuo pietauji prie vieno stalo.

Berods, jau sakiau - žmonės yra keisti keisti padarai.

2011 m. sausio 10 d., pirmadienis

slidu

Gatvės šiandien per slidžios. Negaliu eiti, kai žinau, jog krisiu. Negaliu eiti, kai matau, kaip visi krenta. Krituoliai žiemą. Ir ne tik. Nežinau kaip eiti, nėra į ką įsikibti ir laiptai statūs. Statūs ir slidūs į mūro tvirtovę ten aukštai, kur gyvena devyngalviai slibinai. Laikrodis tiksi kišenėj - reikia galvas kirsti, o aš tyliai ir ramiai dar tik plaukus jiems prieš mirtį šukuoju ir nežinau ar šaukštu ar batu man geriau juos subadžius, gaila ir tiek.

Aš žinau, žinau, kad kas kartą tu vis dar stovi ten, už lango, ir žiūri. Žiūri, į ką išaugau, žiūri, kaip išaugai, žiūri, kodėl. Ir nežinai, nežinai, ar galėtum manimi didžiuotis. Aš irgi nežinau. Gal dar ne laikas, ką. Gal dar neišaugau..

O iš tikrųjų, juk žinai, visai ne ten gyvena devyngalviai slibinai. Ir visai ne tu manimi turėtum didžiuotis. Ar tu bent žinai, kas esi. Ar tu bent žinai, kad tavo keliai nėra tik tavo keliai. Ar žinai, mano devyngalvi slibine, ar žinai?