Žmonės yra keisti keisti padarai. Jie tiki dalykais, kuriais yra absurdiška tikėti. Jie daug svajoja ir dar daugiau bijo. Jie neieško kitų ir tikisi būti surasti.
Rėkdami iš skausmo jie ieško akių įsikibti. Stebėdami rėkiantįjį - jie nusisuka ir bėga tolyn. Jie niekada neištiesia rankos kitiems ir visada verkia, kai patys tokios nesulaukia. Jie pamiršta viską, tik ne tai, kad kažkas juos pamiršo. Jie moka būti draugais, bet bėgant laikui tiesiog pavargsta. Galiausiai visą savo gėrį jie skiria naujiems žmonėms savo gyvenime, palikdami visą purvą tiems, kuriuos irgi vadino draugais, kol jie dar buvo nauji. Žmonės yra keisti keisti padarai.
Vakar piešiau tave ant savo lango - susiliejo. Matyt, taip reikėjo. Susigalvoti sau ženklą, nes be įrodymų visada sunkiau tikėti. O iš tikrųjų juk ne žvaigždės, o vanduo teptuką užvaldė. Ir dėl to tik mano rankos kaltos. Juokinga? Tai žinoma juokinga! Tai, kas tikra - visada juokinga. Mūsų "princai" ir "princesės", ir "milijonai" loterijose, ir svetimas skausmas. Keista tik tai, kad pasaulyje, kur viskas taip svetima, beklimpstantį į pelkę tave turbūt greičiau ištrauks svetimas, nei tas, su kuriuo pietauji prie vieno stalo.
Berods, jau sakiau - žmonės yra keisti keisti padarai.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą