vanagais

Būna sunku įsiminti tą garsą, kuomet sutrūkinėja siūleliai viduje. Kartais galvoje, kartais širdyje. Visada priklausomai nuo to, kuo gyveni. O gal, iš tiesų, niekad niekas ir nenorėdavo jo įsiminti. Juk skauda. Juk plyšta. O man skambėdavo.. visad skambėdavo. Taip tyliai, giliai ir staigiai. Ir visai ne taip, kaip plyšta siūlės sijono. Sijonų siūlės plyšti nemoka, gal siūlai per stori..

Jis padėjo arbatą ant stalo ir žvilgtelėjo į mane.
- Vėl varnas skaičiuoji? - šypsojos.
- Vanagus, rudaaki, vanagus..
Stumtelėjo arbatą šalin ir įniko atgal į savo piešinį, kartais vis mesdamas žvilgsnį į mano pusę. Galbūt piešė mane, galbūt. Savo paveikslų šituose namuose turėjau gal sulig puse žvaigždžių. Bet nė vieno jų niekam neatiduočiau. Ir nė vienas jų nėra panašus į jokį kitą. Kaip jis ir sakė - aš nemoku nė minutės išbūti tokia pat, tad kaip galiu likti amžinai laiminga piešinyje? Ir tikrai. Jie keičiasi. Viskas keičiasi. Ir šėšėliai ant sienos darosi vis ilgesni. O mes skęstam prismilkytam kambary.

Aš visad stebiuosi žmonių sugebėjimais kalbėti per daug. Per daug rimtai, per daug nerimtai.. Mes niekad nekalbam per daug. Tik tiek, kiek reikia. Tik tiek, kiek erdvė išsiurbia iš lūpų. Ne viskas išsakoma žodžiais. Negali visko išgirsti, turi mokėti tikėti taip, kad matytum tai, ko nėra, ir tada sugebėsi matyti tai, ką žmonės pasakoja žodžiais. Jausmą. Meilę. To nėra. Tai tik romantika. Kaip žvakės ir smilkalo sąlytis. Mes netikime meile. Mes tiesiog esam. Susipynę tais siūleliais iš širdies, o gal labiau iš galvos. Bet galvoti, iš esmės, mes nemėgstame. Nebent tik aš, kai "vanagus skaičiuoju". Jis visuomet tik žiūri. Įsimena. Sako, kai numirsiu, tapys mane dar lygiai devynerius metus ir septynioliką dienų, o tada, užbaigęs geriausiąjį savo darbą, išprotėjęs pats nuo savęs, ateis ieškoti manęs. Ir mes vadiname tai romantika. Žodžių žaismais. Laisvomis mintimis. Išgalvotu tikrumu.

Išgėręs paskutinį gurkšnį arbatos, palieka piešinį ant stalo ir eina į virtuvę. Pribėgu ir apsikabinu.
- Du šimtai šešiasdešimt keturi, - šnabždu. - Du šimtai šešiasdešimt keturi vanagai, rudaaki..