komodos

Aš turiu komodą. Taip, jūs visi irgi turite komodas, bet AŠ turiu komodą.


Šiandien aš nesiklausau. Ir aš neturiu komodos.
Šiandien aš jums sakau, kad jūsų komodos pūva. Net ir tada, jei dar nespėjote jų parsinešti namo. Šiandien aš kalbu, apie gyvenimus tarp eilučių, o man sako: "Stok literatūron". Ir aš stoju. Tik ne ten. Stoju į eilę, prie kramtomos gumos kiosko. Moterys tose mažose dėžutėse visada piktos. Ir nemėgsta skaičiuoti centų.
Šiandien aš jums į akis drėbiu purvą, o jūs man bukai šypsotės ir plojat, nes manot, kad juokauju. Jūs nesuprantate, kad aš suprantu,kad jūs nieko nesuprantate. Ir man gėda už jus.
Ji užmerkia akis, kad nematytų mano pikto žvilgsnio ir rėkia man tai, ką prieš pusę minutės aš sakiau jai. Mūsų ginčas neturi pusiausvyros, mes abi vienoje pusėje, bet pykstamės. Todėl, kad viena mūsų to nesupranta. Aš atmerkiu jai akis ir sakau: "Ša". Ji suspaudžia kumščius ir nervingai nusijuokia. Šitaip mes gyvename kasdien. Nes viena mūsų mokosi už abi, o kita nedaro nieko. Pastaroji būsiu aš.
Šiandien aš girdžiu ką jūs sakote, bet nesiklausau. Aš tik stoviu eilėje prie gumos kiosko, langelį uždaro prieš pat mane. ir aš neturiu gumos. Užtat turiu didelį miego trūkumą kišenėj.

Man patinka, kai man nutilus, nutyla ir pati tyla. Niekas neturi ką pasakyti, nes sunku būna žeisti tą, kuris nesileidžia žeidžiamas? Aš esu misteris žlugdytojas. Aš esu trys balos viename kelyje. Ir bent kartą aš tave pagausiu.

Jei būčiau citrina, tai dabar turėčiau tik žievelę. Kiautą, kuriame slepiu savo tuščią 'aš' nuo tų, kurie nesupranta, kad aš suprantu, kad jie nieko nesupranta. ir tai tik žodžiai. Viskas visai ne taip.
Aš balalaika, išgrok mane, kol visos stygos nutrūks ir pririšk siūlus, aš skambėsiu, kol nutrūksiu antrą kartą.
Pamečiau savo naivumą. Užsidariau duris. Labai gaila, ne metas dabar. ne laikas. ne. aš noriu dingti noriu dingti noriu dingti. Man neįdomu tavo akys rytoj. Aš pripratau.

Šiandien aš šešėlis. Ir manęs niekas nemato. Lipa ant kojų, muša skėčiais, atsitrenkia prasilenkdami penkių mylių pločio kelyje, ir spokso. Ištisai spokso.
Man neįdomu kuo viskas baigsis, nes aš tai žinau. Galiu ir dabar pat jums tai pasakyti. Aš arba nustosiu, arba pradėsiu gyventi.
Netikiu tavimi. Netikiu savimi. Po vakar tikiu tik savo nenuoseklumu. Parodyk man kur krantas, ir aš nuskęsiu bežiūrėdama į jį ir žinodama, kad ten dar buvo kitas kelias. jei netyčia tektų grįžti.
Cha.
Išgerkime visą pasaulio vyną.
o paskui apsikabinkime.
Nes šiandien pasaulis gražus. Ten, kur nėra manęs.