2008 m. gegužės 24 d., šeštadienis

negalėti

Paimk plunksną. Ji - tau už nugaros. Tiesiog paimk.
Ateik čia. Ne, nebijok mano riešų, netikėk prietarais ir sugadintu pasaulio vaizdu, dabar užrašyk tai, kad niekada nepamirščiau, kad nė akimirkai nebedvejočiau. Nė akimirkai.
Prašau..

O dabar išeik, ir dar trumpam palik mane vieną.
Just because I'm loosing, doesn't mean I'm lost.


Kartais to reikia. Kartais to reikia per daug. Nestok tarp manęs ir mano laiko. Nestok tarp manęs ir mano pasaulių. Tu esi ne jie ir niekada jais nebūsi.
Just because I'm hurting, doesn't mean I'm hurt.


Supranti, tu niekada neišmoksi skaityti mano akių. Aš žinau, tavęs to nemokė mokykloje, anei kur kitur. Ir neišmokins. Man labai gaila, bet neišmokins.
Šypsausi tau į veidą ir apsimetu, kad neskauda.
Yra tiek dalykų, nuo kurių taip norėčiau pabėgti. Laukimas įkalino mane mažame kanarėlės narvelyje, o šeimininkas pamiršo, kad kartais troškina ir mane..

Bet per tiek laiko aš jau išmokau tyliai sugyventi su savo liūdesiu, išmokau juo rūpintis, ir mums dabar viskas gerai. Man ir Mano Liūdesiui.

Ar kada žiūrėjai į tolį? Ar kada matei ten mane? Manęs negali nulemti tavo likimas. Nebent klaidai. Nebent. Manęs negali surasti tavo laimė, nes ji ne mano. O kur yra manoji aš ir pati nežinau. Tikriausiai, nebežinau.

O jei aš dar tūkstantį kartų nusvirusiom rankom pasakyčiau, kad pavargau, pavargau tai nešiotis viduje, matyti, negalėti, girdėti, sustoti, pamiršti kas kart iš naujo, laukti, kol tai pasibaigs, gyventi taip, ar tai padėtų? Ar tai išlaisvintų mane kartą ir visam?
Žinau, žmogui sunkiausia suvokt , kad jo pančiai tai jis pats.. Bet juk aš negaliu. Negaliu būti kitaip. Nes mano budelis per daug negailestingas, nes mano budelis - aš pati. Ir tu to nepakeisi, niekada nepakeisi. Ir manęs nepakeisi. Esu kas esu. Tuo ir liksiu. Iki kol išaugsiu tai, ką dar galima išaugti, iki kol išaugsiu gyvenimą.

I'll put a spell on you, you'll fall asleep
and I'll put a spell on you, and when I wake you
I'll be the first thing you see
and you'll realise that you love me..


Naktys niekada nebuvo mano draugės. Ir niekada neleisdavo išsilaisvinti iš tikro. Ir niekada neprigirdydavo manęs, kad miegočiau labai ramiai. Bet jos vis tiek yra tai,kuo aš gyvenu.
Ir tu negali to pakeisti.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą