reikia

Runaway train never goin' back
wrong way on a one way track

Vėjas kieme niekada nenusėda ant žemės. Naktimis gali girdėti sūpuokles, surūdijusiomis grandinėmis raudančias. O gal dainuojančias. Niekada negali žinoti. Niekada. Tik bėgti šalin. Nuo visko, kas liūdna, nuo visko, kas ne taip.
Gražinkite mane atgal, vėjo malūnai! Gražinkite už debesų, kur laikas stovi vietoje, ir net įsirėmus kojomis į uolų viršūnes, negali jo priversti suktis kitaip. Šiek tiek atgal. Į pievas, kurios verkia kartu. Į gatves, kuriose klaidu tūkstantį kartų labiau. Kuriose lyja į batus ir kišenes. Vieniša ir..
Ir viskas turi priežastį. Toliai. Dangūs. Man nereikia daug, bet aš žmogus, man reikia turėti priežastis. Nebūtinai apčiuopiamas, kartais užtenka ir kreidelėmis į grindinius išrašytas.
Pakyla vėjas, kaip per filmus rodo. Pakyla ir jie, po vieną tyliai, neatsigręždami nueina. Ir žinai, mes esam traukiniai.. ir mūsų bėgiai tik retkarčiais kertasi. Dažniau prasilenkia. Dar dažniau stovi svetimose stotyse. Ir nieko keisto tame, nes taip sustatyta. Ir šypsosi moterys pašto skyriuose, jos visada žino. Gal nežino, kodėl, bet žino kur. Tai irgi daug.
Virpesių kojose ir nuraudusios šypsenos. Pasiilgstu. Nors nemaniau, nemėgau ir keikiau. Bet buvo miela. Pagalvių karas ir bešurmuliuojantys visi. Ne, ne viskas ne taip, kaip atrodė. Šypsausi truputį, kaip sakydavai, kad labiausiai tinka. Jei tik žinotum.. laikas čia kitoks. Ir viskas čia kitaip. Ir aš vėl pasiilgstu būti apkabinta.
Geriau, kai viskas toli.. tada nebematai kaip smarkiai tai tolsta. Pradžia visada būna sunkiausia.. Aš nemoku rašyti įvadų, bet dar išmoksiu. Ir rašysiu juos taip gerai, taip gerai, kaip tik mokėsiu. Nors nuo to ir nesikeis niekas. Ir jie negrįš. Taip pat, kaip negrįžta žuvėdros. Besijuokdamos jūrai tyliais ir vienišais vakarais.
Aš laukiau per ilgai, laikas išmokti paleisti..