kocham cie

Ką galvoja gatvės po mano langais? Kodėl balos jose liūdi?
Duok man save ir aš tave ištapysiu-nutapysiu-tapysiu-sutapysiu-trypsiu iki kol pirštai nukris. Kaip nukrenta nužydėję žiedai. Į tas balas, kur gatvėse liūdi.

Šąla mano pirštai, maga noru ir vėl klausytis, bandyti pažinti, kapstytis ir sakyti, sakyti, kad aš vis dar atrandu šį tą naujo. Naujo sau, ne pasauliui. Jam jau seniai niekas nebenauja. Nusivesk mane ten, kur nėra balų, kur nebaisu įkristi-nukristi kaip nužydėjusiam žiedui. Aš dar truputį noriu žydėti. Sulaukti vasaros. Sulaukti sustojus laukti. Ar galiu?

Aš dar neišmokau leksikologijos terminų, neišmokau rusų kalbos, neišmokau religijos, bet išmokau jį. Išmokau laikinumą. Naudoti-išnaudoti iki galo, ar išmokau? Leisk patikrinti - tu esi tas žmogus, kuriam šiandien noriu šypsotis. Ir dar visa tai, ko niekada nepasakysiu. Chaosais kunkuliuoja pasaulis mano galvoje, nedrįsk jo sustabdyti. Aš tik noriu klausyti, man patinka klausyti. Kalbėk.

Kalbėk, apie tai, ko nežinau. Ko nenoriu žinoti. Baimė susideda iš trijų tavęs ir aštuonių ne. Ar žinai, kas bus rytoj? Rytoj bus skaičiai ir aš juose paskęsiu. Nuleidus akis bandysiu įgrūsti save į visus tuos lapus, kuriuos man reikia suskaičiuoti ir stoteles, kuriose reikia išlipti. Rytoj aš galvosiu taip, kaip galvoju kasdien, tik gal mažiau miegosiu. Rytojaus nėra, o jei jis bus - aš vilkėsiu suknelę. Bet jo nebus. Tada nusipiešiu sau gėlę. Ant kaktos. Iš laimės. Iš tikrųjų, tu nesupranti. Rytojus yra čia.

Ką matai, kai žiūri į akis? Kodėl į jas žiūri? Brangusis, išgerk mane iki galo, man įsiskaudo kojos būti. Brangusis, kodėl tu neturi vardo? Kas tu toks? Ar tave galima paliesti?
Iš tikrųjų, tu nesupranti. Nes 'tu' yra vienkartinis. Kol apie tave galvoju, tu esi jis-ji-mes-jūs-jie-jos ir visos kitos varnos. Kai nustoju apie tave galvoti, 'tu' pasikeičia, kartais suvalgau jį kartu su sumuštiniu naktimis, kai labai troškina. Kartais išmetu kaip dar vieną klaidingą bandymą kirilica, o galvoje kartoju - kocham cie ir tai, kaip tai nieko nereiškia. Noriu prieiti prie bet ko ir pasakyti tai - kocham cie - vietoj ačiū, prašom, ar sudie. Kocham cie, ar galėčiau praeiti? Kocham cie, šiandien vėl žiema. Kocham cie, tu man nepatinki. Kocham cie, gal jau laikas būtų mirti?

Svetimkūnis gerklėje, skamba. Nepasako nieko, tik skamba. Tik ritmika-akustika-mimika-perkusija ir nukritę žiedai. Pakviesk mane į pasimatymą, ne, ne rytoj, kai būsiu to verta. Pakviesk mane, aš neateisiu. Ponas Tadas manimi liūdi. Tose balose, kur į gatves įsispraudę. Kažkas vis gena mane nuo jo. Pakviesk mane į pasimatymą, Nietzsche. Ne rytoj, rytojus jau čia. Pakviesk, kai būsiu to verta.