8

Tai taip pat sudėtinga, kaip surinkti atgal iš buteliuko išbėgusį rašalą. Tai surinkti tai, kas nebepriklauso tau ir jau niekada - galbūt - nepriklausys. Tai surinkti žodžius, kažkada išsprūdusius tyčia, tai surinkti smūgius į sieną, kurių niekad nepajėgei suskaičiuoti. Surinkti, sudėti, sudėlioti, sustumti, sutvirtinti, surišti, sudeginti, su. Nes nereikia taip. Nereikia to. Nereikia dėl to. Nereikia tiek.

Galbūt kartais pamesti save atrodydavo linksma, nes tada gali susidėti iš naujo taip, kaip labiau norėjai, kaip atrodė geriau, kaip labiau reikėjo. Užaugo. Detalės per didelės - nebesusilipina. O kas dabar? O kas dabar bus? Ar gali sudėti mane iš naujo? Taip, kaip man pačiai neišeina.

O kaip yra geriau? Ar gali išjungti šviesą, man akys paskaudo į save žiūrėti. Ar gali atsukti iš naujo, dabar aš būsiu tokia, kokią nori matyti. Dabar aš būsiu balta ir kvepėsiu smilgomis, kaip niekada. Dabar aš būsiu čia ir to bus gana. Ar tada bus geriau?

Sumaišyti save su dulkėmis iš po kojų. Išmesti. Užauginti iš naujo. Jei būčiau narcizas. Jei būčiau tulpė. Jei būčiau trisdešimt keturios skirtingos gėlės ant tavo palangės, ar tu jas augintum? Ar saulėn pasuktum? Ar nuo vėjo užstotum?

O jei dar kartą - penkiolika stygų į tavo delną, į riešą prakirstą, į smilkinį. Kaista. O jei dar trys taurės, paliktos ant stalo, nepaliestos. Atšąla. O jei dar keturis kart klaidingai, akis į akį. Ir dingsta. O jei?..

Sudėk mane iš naujo. Aš save vedu iš proto. Man smilkiniai kaista, delnai dega ir kojos sukasi atgal. Į tai, kuo galėjau būti, bet nebuvau, nes akys rūku apsitraukė. Į tai kur galėjau eiti, bet nėjau, nes neradau kelio. Į tai, kur būčiau dabar, jei kas duris atvertų. Ar jauti? Aš vis dar mušuosi į tavo langus..