2006 m. lapkričio 12 d., sekmadienis

tavęs.nereikia

Aš žinau, bus ta diena, kuomet grįžus namo niekas neklaus kur buvau. Ir tuo labiau - kodėl grįžau.
Nes durys stovės ten, kur norėsiu jog stovėtų.
O savo langus nusipiešiu pati. Nes tik taip jei įleis daugiau šviesos.
Ir tikrai žinau, kad vieną sekmadienio rytą aš praleisiu prie savo lango. . Žiūrėdama į rudeninius lapus, pro snaiges. Praleisiu ten ir sekmadienio vakarą. Su nuolat garuojančia arbata. Ir tyliai kažką murmančiu televizorium, kitam kambaryje. Tik tam, kad nebūtų taip vieniša.

Ir tai bus tas rytas, kuomet prie durų nebestovės tavo batai.
Tik kažkur, stalčiui, po tuščiais lapais tiksės tavo laikrodis, skaičiuojantis nebemūsų laiką. tik tavo. mano stalčiuj. .

Nes mano laikas bus sustojęs. Neribotam laikui. Nes visi kartais pamirštam, kaip gyventi. . Sustojam. Išsiblaškę, pasimetę. Bet aš būsiu rami. Nes tai aš kuriu pabaigas kiekvienai savo sitorijai. Ir nebus nieko, ko nejausčiau ar nenujausčiau. Žinosiu ir spalvą akių tavo kekšės, kitame mieste. . kad ir kaip tu ją vadintum. Žinosiu ir tai, kad tai tu mane paliksi, ne aš. . ir nesvarbu, kad aš liepsiu tau išeiti.

Žinai. . aš niekada neišmoksiu gyventi. O mano laikas amžinai nestovės. . Perdegus visiems naktiniams mūsų gatvės žibintams, mano laikas ims tiksėti. . virtuvinio laikrodžio rodyklėmis. O gatvė juk nebebus mūsų. . ji bus mano. Kaip ir kažkada. .dar mažai būnant pagalvojus - šita gatvė bus mano.

Juk sakiau - norai pildosi. . Kartais skausmingai per greit. kaip ir kartais pamirštai per ilgai. . mes prisišaukiame sau nelaimes, o vėliau gailimės savęs. ne dėl to, kad prisišaukėm - dėl to, ką teko išgyventi.
Ir aš žinau, kad rašyti laiškus tau, nenustosiu niekad. . nes visuomet tikėsiu. tikėsiu, kad tu dar tebegirdi tą garsą. parkerio plunksnos šežėjimą į popierių. .

Kai kurios žaizdos niekada neužgyja. nes mes neleidžiam. . nes paskutinis saldainis visuomet būna skaniausias. . nes jis juk paskutinis. o žaizda. . paskutinis atsiminimas tavęs. šypsnio. . tarp laikrodžio tiksėjimų.
tavęs. to. kuris tik bus. . bet už viską geriau žinau, kad bus. . nes visada galėsiu tave susikurti. uždaryti savo duris ir gyventi tarp nupieštų langų taip ilgai, kaip tik norėsiu. . ir galėsiu neleisti tau išeiti. niekada. .

Nes tai žavu. nes tas gyvenimas ten kvepia jazminais. . ir ten visad šviesu.
Nes tai mano beprotybė. tik mano. . į kurią niekada nesugebėtų įsiveržti niekas kitas. ir man nereikėtų nieko kito. .


Ir žinai. . tokių rytų bus ne vienas. . bet tik sekmadieniais.
ir vieną sekmadienį aš matysiu tave grįžtant. . tarp kitų metų snaigių. .
Tik jau nebe pas mane. .











Damien Rice - Elephant (again and again. . for all this time)

And she may cry like a baby. .

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą