Sakiniai apsiverčia i dingsta raidės.
"Saulele motule, užtekėk. . užtekėk..
Saulele motule, užtekėk. . užtekėk..
Mes maži piemenėliai. . užtekėk, užtekėk. .
Mūs ploni kailinėliai, mums labai šalta. . "
Rasotom kojom į dar neprašvitusį dangų. .
Basom. Rasotom. Per susapnuotą sniegą. .
Tu kelsi rankas į viršų. . Pametęs save.
Dešimt žingsniu į vakarus. Tik dešimt žingsnių į vakarus. . stovėsiu aš.
Ir melsiu tavo delnams saulės.
Prakaito išmuštas per begalinį šaltį. Namo. Neturint kur grįžti. .
Palikus pėdas niekad nesužydėjusioj pievoj. .
Tu kartosies. užkoduotom iliuzijom.
Bet nepratarsi nė žodžio. .
Saulė nepakils.
Saulė nebepakils. .
Aš būsiu tavo saulė.
-ne.-
Po rasom. .
Atleisk. .
kad įsileidau. .
Atleisk.
Ji turėjo likti mano. .
Tik mano. .
nutylam.
beprotystėj.
"Saulele motule. . "
trys žodžiai aukščiau visko.
tu.
nebe.
mano.
"Pasiimkit ir mane, man taip patinka traukiniai.. "
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą