be adreso

Katryn Williams - Soul to Feet.mp3



Daugybę kartų norėjau bėgti pas tave.. vidurį nakties. nubudus iš sapno, kuriame buvai tu. kuriame aš jaučiausi tokia laiminga. tokia be proto laiminga.. ir jausmas atrodė toks tikras. net su drugeliais viduj. ir tiek šypsojausi.. ir tikėjau, kad pasakos kartais atgyja ir ateina į gyvenimus. tikėjau.. kol pabudau.
Kartais mėgavau vakarus leisti ant palangės. su smilkalais ir mintimis apie tave.. bandydama pasislėpti nuo visko, kas bent truputėlį blaško. nors puikiai žinodavau - tų minčių nesugebėtų išbalškyti niekas. niekas..
Man patikdavo rašyti laiškus tau.. prieš užmiegant. akimis į žvaigždėtas lubas. patikdavo rašyti apie mus. tuos, kurių nebuvo. realiau už realybę galėdavau matyt tavo akis, ir mano sugalvotus žodžius, tariamus tavo lūpomis..
Sakydavau sau - aš pamišus. ir negirdėdavau.. bet ar tai ką nors keičia.

Mano pasaulis griūva ne todėl, kad kažkas į jį neužeina.. ne todėl, kad kas nors, privertęs stuksenti jį labiau, išeina net nespėjęs nusiauti batų. ne todėl..

Visada pagaudavau tave savo galvoje ir stipriai prisiglausdavau. nes vis dar gyvendavau tose akimirkose, kurios man, vaikui, visad liks nepaprastos..
Tikėdavau, kad laimė ateina nekviesta. o jos sulaukus, tikėdavau, kad neišeina taip greit. tikėdavau, kad tu esi tas. kartais dar tikiu..
Piešdavau tave vakarais. lūpas vilgydama arbata. ji saldžiausia kokią kada esu gėrus.. ir lūpoms ji kartais atstodavo...
Piešdavau, ir kabindavau ant sienos. kasdien žiūrėdavau tūkstančius kartų ir matydavau gyvą tave. matydavau visur.. net parduotuvių vitrinose, vienišom popietėm.
Rašydavau savo jausmą. banaliom raidėm. ir grojau. banaliais garsais. ir dainuodavau.. kartais su ašarom. dainuodavau tau.. nors tavęs niekuomet nepalietė tie garsai.. nei žodžiai..

Žinai, laikas užpusto daugybe išdegusių plotų.. o po keleto metų kartais jie vėl sužaliuoja.
Kartais atrodo viskas juk taip paprasta.. laiko ratas.. dar vienas prasisukimas. sužalotos širdys. įžeisti jausmai. . darkart. ir vėl.. o aš kaskartą bijau ir tikiuos - bus kitaip. bet nebūna.. niekada nebūna..
Viskas atsisuka atgal..

Spyruoklėmis.

O dabar viskas keičiasi.. dabar tik suspaudžia stipriai viduj. o aš šypteliu, galvodama apie tavo laimę.
Aš nustoju dantimis kabintis pagalvėn tamsiom naktim.. nustoju drebėti. pabusti. galvoti.. nenutrūkstamai galvoti.
Visa tėra laikinumas.
Ir jis visuomet baigiasi.
Bet aš vis dar ilgiuosi. nesuvokdama ko būtų galima ilgėtis labiau..

Bijočiau dabar pamatyt tavo akis. aš suklupčiau..
gynybinės sienos statomos ilgai.. o tas laiko tarpas dar nepakankamai ilgas..

Aš vis dar nesuprantu kodėl. vis dar nežinau kaip..
Žinau tik kiek tai tęsiasi.. ir bijau suvokti tuos skaičius.
Stebiuosi kaip man.. kaip aš..

Aš net neturiu pavadėlio. tokio, prie širdies. kuriuo žmonės prisiriša..

O taip tiesiog turi būti. Prikandu lūpą ir laikaus.
Mano akys pavargo..



Mažais žingsneliais mes judam link savo laimės.. arba nuo jos.
Pasimetu. ir stoviu vietoje.. mano laimė tu. mano neįmanoma laimė.
mano ateitis kitoj pusėj.

Nes aš nesiveju.. aš tik kartais sustoju ir žiūriu atgal.. o gal tolumoje ims žydėti medžiai.
Ir nesvarbu, kad visada žiema..

Paskęsčiau šitoj žiemoj.. paskęsčiau kad ir visam.


Ir toliau judu ateities link. ateities, kurios neturiu.

Bet taip reikia.. ir todėl, kad nereikia tau.
Aš nemokėčiau kaltinti. Aš nemokėčiau nekęsti.
Naivumas per giliai šaknimis į mane.


O mano vakarai vis dar priklauso tau..
Lyg nereikalingos reklamos skrajutės, kasdien patenkančios į tavo pašto dėžutę.

Bet ne visada viskas įmanoma..




Užsimerkiu. o mano akyse snaigės... snaigės ir tu..




Kartais aš vis dar šnabždu..
Tu esi.. ir šio gana..



Ir šypsodamasi susmunku.. kad ir vėl išmokčiau stotis..


Nes tai tik viena maža drama. stalčiuje, tarp pelenų.
O tu viso labo tik tos dramos priežastis.


Ir man nereikia, kad tai išgirstum. nereikia..