2007 m. birželio 21 d., ketvirtadienis

taip yra

Kartais atsitinka taip, kad užstringi kažkur tarp laiko.
Lygiai taip pat, kaip skaitoma tarp eilučių.
Ir atrodo, kad visa tai tėra mėginimas ištrūkti. Pačiam iš savęs. Ir nenoras suvokti tiesos - tai ne-į-ma-no-ma.

Ir kai pirštais vedžioji pasiilgimą žolėje.. lyg rašytum vardą, amžiams įsismelkusį į plaukus. Lyg kvapas megztinyje. Lyg kvapas..
Ir kai pasruvusiomis akimis žvelgi į tolį ir nebematai net to, ką norėjai matyti. Ką visad norėdavai..


Tiek laiko yra per daug, kad viskas būtų gerai.

Arba per mažai.



Aš kartojuosi. [2007.04.30]
Ir neberandu kitų žodžių. Neberandu kito jausmo. Ir neberandu kito laiko. Ir kito kelio.
Kaip tik alsuoti Tavimi ir siekti užmiršimo.

Man reikia išmokti paleisti.
Išmokykit mane paleisti. Prašau!..




However far away I will always love You. .

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą