Tą vakarą atrodė saulė niekada nenusileis - maudėsi ryškiai rausvuose debesyse ir degte degino širdį noru nepalikti. Juliaus galvoje tvyrojo rūkas, rodės, tas pats, kuris rytui auštant, pasklinda tarp namų ir neprašytas įkrenta į neseniai sužaliavusią žolę. Ir tas rūkas buvo sunkus. Galbūt būtent dėl to, jis visada tvyro pažemėj, tačiau dabar tokios mintys visiškai nedrumstė rūko jo galvoje.
Sumetęs visus saujoje buvusius akmenis, atsirėmė rankomis į cementą ir giliai atsiduso. Tokias akimirkas žmonės vadina tobulomis, net nežinodami ką iš tiesų tai reiškia. Tą vakarą iki tobulumo trūko labai nedaug. Tačiau atsižvelgiant į to neįgyvendinimą, nuo tobulumo teskyrė keliolika ilgų kilometrų. Bet su tobulybe visada taip. Tik pagalvok apie ją, apie tai, kad beveik ją turi, beveik gali pajusti ir atsiras spraga, kuri akimirksniu apskries visą pasaulį ir atsidurs kitoje jo pusėje. Todėl apie ją galvoti gali tik tada, kai tai jau įvyko. Visa bėda, kad tai neįvyksta niekada.
Rūkas Juliaus galvoje panašėjo į debesis, kartais palikdamas vietoj savęs žiojėjančią tuštumą. Karčią tuštumą, regis, karčią pačią iš savęs. Tačiau tuštuma negali pasikliauti. Ir šįkart joje plevėsavo atspindys. Veidas. Akys. Lyg jūromis banguoti plaukai. Taip švelniai, jog galėtum laikyti tai rūko pokštavimu. Tačiau tai vyko nebe pirmą kartą. Kaskart mintims nutilus, jo galvoje šmėstelėdavo akys. Akys, kurių nesumaišytum su jokiomis kitomis akimis, tačiau niekada nepajėgtum apibūdinti net jų spalvos. Veidas, kurį matai nesuvokdamas ką matai, tik gal labiau žinodamas, jausdamas, kad tai yra būtent tai. Ir taip tik tada, kai užsimerki..
Julius mėgavosi vaizduotės pokštais ir visada spėliodavo kas ji - toji moteris, kurios veidą jis rėgėdavo užmerktomis akimis.
Kai esi mažas, sugebi debesyse matyti visą pasaulį. Mažais gabalėliais. Žirafas, kepančias blynus ir laivus, dideliais batais. Sugebi netgi tikėti tuo, ką matai, o vėliau - susapnuoti. Tačiau kai užaugi, tai tampa taip sudėtinga. Tavo pasąmonė nemoka pripažinti laivo batų, netoleruoja kepančių žirafų ir šnabžda tau, kaip tai neįmanoma. Ir rodos vis tiek, kad ir ką bedarytum..
Rytas be datų. Iš kažkur seniai..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą