Be careful what you wish for, babe. Niekada neturėk plano, pasaulyje viskas vis tiek visada vyksta tiesiog ne taip. Susimaišo laiko juostos, keičiasi žmonės. Gyveni bangomis turėdamas viską, arba nieko. Sekundėmis sustoji ir supranti, kad tai vis tiek ne tai, nebe tai, ne taip, ne ten, ne. Ar gali būti dar labiau tuščia? Pakėlus akis į viršų...
Svajonės kartais pildosi. Išlipa iš senų sudulkėjusių skrynių ir mėgina pasiimti tave ten, atgal. Nejučiom ima snigti, nors žiema dar toli. O viskas, ko tu nori, tai tik išmesti save lauk. Ir pradėti iš naujo. Sekti savo pasaką.
Kartais nustoji jausti iš viso. Ir negaila, net jei pasaulio pabaiga, net jei kitos moterys lovose, net jei viskas devyniomis spynomis užrakinta imtų ir ištrūktų. Negaila, net jei smerkiantys žvilgsniai į mano pusę, net jei niekada žadi nebegrįžti, net jei imtų ir nukristų dar vienas gyvenimas po kojomis. Negaila, net jei viduje mirštam, net jei meilė begalinė tavo, negaila, net jei kelio iš čia jau seniai nebėra. Negaila. O ar turėtų?
Šimtas šešiolika rankų mano odoje. Šimtas šešiolika gervių po langais. Šimta šešiolika takų takelių ir tik vienas pelkėn. Aš čia. Paskęsk su manim. Už viską, ko nepadarei. Už viską, kas buvo nesvarbu. Už mano šiaudais sudegintą viltį. Už tai, kad niekas negirdi..
Padovanok man sniegą pasaulyje. Padovanok speigą užšaldyk ir sudaužyk, kaip kartą jau. Stiklo karoliukais išsiridensiu grindiniu ir šviesiu visomis vaivorykštės spalvomis. Šypsotis galėsi, grožis pasaulin sugrįžo..
O tuo tarpu storu bintu aprišk man akis ir leisk spausti iki galo. Sukrėsk mane. Išjudink, ištrauk. Pavargau grandinėmis apsirišus melu gyventi. Nebus, nebuvo, nėra, niekada. Ir tai tik mano versija į šitą gyvenimą. Žinau, vieną kartą perplyšiu per pus ir ružavais poniais išskrisiu į kitas materijas, kur viskas bus lygiai taip pat, tik be manęs.
Galvojimas - liga. O aš renkuosi tekilą ir galimybę garsu save išspjauti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą