2010 m. vasario 20 d., šeštadienis

kamuoliukas

Šiandien aš guminis kamuoliukas, kuris vis atsimuša tai į žemę, tai į sieną, net nemėtomas. Pats. Aš labai savarankiškas kamuoliukas, todėl manęs ir mėtyti nereikia. Besimušinėdamas į sienas dainuoju Pikto dėdės dainelę ir dar žadu sau, kad šiandien tikrai tikrai padarysiu tai, kam padaryti turėjau daugybe laiko, bet jį visą pramiegojau.

Šiandien aš guminis kamuoliukas, kuris mielai įšoktų pasimušinėti į tavo vidų, kur nors ten, kur tau kutentų. Tada tu juoktumeisi, o aš šypsočiau į įsivaizduojama savo ūsą. Nes juokas yra keistas garsas ir jis keistai teigiamai veikia. Man patinka juokas, bet tik kai jis nėra mano. O ar jums patinka jūsų pačių juokas?

Šiandien aš guminis kamuoliukas, kuris turi tris milijonus istorijų ir nori jas papasakoti. Jos visos neįdomios, todėl niekas nesiklauso. Aš labai savarankiškas kamuoliukas, todėl manęs ir klausyti nereikia. Aš pasakoju istorijas sau ir visada jų klausausi, paskui sakau sau tai, ko niekada nenoriu girdėti ir vėl grįžtu prie Pikto dėdės dainelės.

Šiandien aš guminis kamuoliukas, kuris mielai įšoktų tau į kišenę ir leistų tau save truputį panešioti. Bet neilgam, nes paskui gali netyčiom panorėti pasilikti. Pasilikti nėra gerai, nes, iš tikrųjų, juk niekas niekada niekur nepasilieka. O kai esi guminis kamuoliukas ypač sunku pasilikti, ypač tada, kai negali nustoti mušinėtis tai į žemę, tai į sieną.

Šiandien aš guminis kamuoliukas, pilnas viso pasaulio gėrio, tik kad niekas nenori manęs pagauti. Bet aš labai savarankiškas kamuoliukas, todėl manęs ir gaudyti nereikia.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą