tik-tak

Tik - tak tiksi penki litrai kraujo po oda ir ritmingai trūkčioja nesuskaičiuojama galybė mažų mažiausių laidelių. Kaip keistai viskas įsitempia, kai nebeišgali suturėti. Kaip keistai ima trūkčioti smilkiniuose, kai visai iš niekur susmunki vonioje po kriokliais krintančiu vandeniu ir mėgini pravirkti visomis giesmėmis, kurias dar galima išraudoti. Bet užstringi pusiaukelėje - ašarų tiekimą jie seniai nutraukė. Įsikerta tvinkčioti smilkiniuose dar gan ilgai po to, kai tai suvoki ir vėl pastatai save ant kojų. Nors ir nebelaiko kojos, nebelaiko širdys, nors ir niekas nebelaiko. Niekada nelaikė. Tai kam?

'Nebijot' sako Jurga man iš kitos pusės kolonėlių. 'Nebijokit' sako dėstytojai susirinkusiems mokytis visiškai nepažintos kalbos. 'Nebijau' kartoju sau, bandydama įsiteigti, kad tai tik nuovargis, po šešiolikos kilometrų gyvenimo tomis pačiomis kliūtimis, kol baime šaukia visa mano esybė lipdama per gerklę. Grūdu ją atgal ir čiaupiu, kaip mažą vaiką. Ša. ša. Niekas nenori tavęs girdėti. Ša. ša...

Ar labai kvaila yra kažko nemokėti? O ar labai kvaila, kai tas kažkas yra išeiti. Žmonės dažnai nemoka išeiti. Todėl jie nueina. Paima ir nueina, galvodami, kad dabar jau viskas. Galvodami, kad išėjo. Aš irgi nelabai moku išeiti. Aš tyliai atsisveikinu su jais dar gerą laiko gabalą prieš tai, kol jie patys nesuvokia, jog jiems reikės išeiti. Taip tiesiog nutinka, staiga tave pagauna jausmas, lyg kažką prisiminus ir tu tai supranti. Panašiai, kaip kad kažkur išėjęs staiga prisimeni, jog pamiršai išdžiaustyti skalbinius. Taip, tai labai panašu į tai. Tu tiesiog pajunti tai, visai netyčia. Ir nežinai ar dar kas nors tai žino. Tuomet susitaikai su tuo, o kas daugiau belieka. Ir kai ateina laikas - tu jau būni pasiruošęs ir atsisveikinęs. Nėra prasmės du kartus atsisveikinti, todėl leidi jiems nueiti. Vienam po kito. Vorele. O mane palikite čia, aš dar niekur neisiu.

Užsivožiu tylos šydu. Ramiau taip. Neseniai perskaičiau mintį apie narkomanus ir tyla. Tai buvo kažkas panašaus į tai, kad dauguma jų įklimpsta ten tik todėl, kad pasiutusiai nori bent truputėlio tylos. Tyla yra gerai. Tyla yra viskas. Tyla yra tai, kas gydo ir žudo. Žudo ir gydo. Visos ligos ir visi vaistai. Ša, baime, ša. Nebelaiko kojos.

Ar gali mane apkabinti, jei dar esi čia?..