trys

trys minutės. laikroduko tiksėjimas. laikas.

tūkstantis akių užsimerkia, tūkstantis akių atsimerkia.
tik vienos lūpos. ir tos pačios, deja, nesišypso.
pavargo šakos kilti ir leistis, pavargo naktimis natas dėlioti į savo vietas, kad rytais nubudus nesinorėtų dar truputį numigti, dar tik tris gyvenimus, tik.
pavargo pėdos betikslius žingsnius mindžikuoti į tas pačias, nuo viso, kas šviesu, po kilimais paslėptas grindis. ir gaila, kartais, visko, kas susidėvi.
išaugtų batelių irgi gaila.

vakar dainomis, šiandien tylomis. bet aš vis dar kvėpuoju tavimi.
nenusisuk.
kartais debesys tyčia plaukia ne ten, kur norisi. ir kartais tyčia lyja.
kartais tyčia balose nebeatsispindi dangus, bet viskas, sako, laikina, ir viskas, sako, išgyja.
tik man pagyti nuo tavęs vis nepavyksta.

gaudyti žvaigždes, kol rasi tą vieną - laimingą. bet jei netiki - nerasi.
netikiu. laimę aš vartoju tik eskizo pavidalu, nes nemoku tapyti.
gal niekada ir neišmoksiu. gaila, kartais, niekad nepanaudotų teptukų. uždžiuvusių dažų irgi gaila.

ar žinai, kad yra keli pasauliai? ar žinai, kaip sunku gyventi visuose juose. aš esu niekur, bet mane matai visur. aš esu tarp laiko, tarp pasaulių.
aš būnu vėjas, kai sukuosi tarp tavo rankų pirštų, ir būnu dulkės, mėgindama išbadyti akis. o gal tada viskas būtų kitaip. jei tu mokėtum mylėti dainą, tai aš būčiau ja. ir man nebūtų gaila.

žinok, kad ir kaip kartais sunku, aš žinau, kur visada yra pora laisvų batų, skirtų nueiti velniop. ir aš žinau, kur dar yra vietos tarp aguonų nukrist ir pasislėpti, ir žinau, kur dar liko milijonai žvaigždžių, jei bent truputį tiki, kad rasi laimingą.

ir aš žinau, kaip smarkiai karščiuoju. ir žinau, kad vaistai nepadeda čia. nes pripratau. jie nebegydo, jie tik būtinumas, kad nebūtų dar blogiau. jie man tam, kad galėčiau miaukti, ir klausti ankstų rytą jūsų, ar mokate skaičiuoti varnas ir ar turite tokius smailius nagus, kokių neturiu aš.


bet man reikia. reikia. reikia. daugiau oro. ir laiko. kvėpuoti. nes pirštai dega.



aguona.
agonija.
raudona.
juoda.
per amžius.



ir tik po dangum radau ramybę..

Kevin Kern - Butterfly