apie juos

You are still a whisper on my lips.. A feeling at my fingertips..

That's pulling at my skin..

Viskas kyla. ir Leidžiasi.. Kyla[?].

Aš turiu namuose tokį stalčiuką, kuriame visad tūno krūva prisiminimų. Ir paniškai bijau, kaskart, jį atidaryti. Bet kartais rankos negirdi ką joms sakai. Kartais..

Žvilgsnis sustoja ties juoda knygute, užrištą juodu storu kaspinu, pilna ryškių, netuščių puslapių.
Verčiu lapus, šypsausi.. Ir atsimenu kaip tai varčiau pirmą kartą.. Traukinyje, riedant namo.. Jiems miegant. Ir kaip viduje buvo gera. Ir kaip šviesu.
Verčiu lapus, ir.. ilgiuosi. Ne ne tik Jo. Visko. Užtenka perskaityti žodį, taikliai lipintą tarp daugelio kitų, ir aš matau mūsų vasaras. Mūsų vakarus. Mūsų svajones.. norus.. aš matau MUS.
Ko, matyt, jau nebėr.
Ne, nesakykit. Aš žinau. Tai ne Jūs. Tai galbūt aš. O galbūt laikas.. Mes einam į skirtingas puses.
O aš visad buvau linkusi bėgti šalin ne tuo pačiu metu kaip ir Jūs.
Taip nutinka. Nes žmonės skirtingi. Tokie skirtingi..

Ir galbūt dar niekada nesijaučiau taip. Galbūt dar niekada..
Bet juk geriau turėti ir prarasti, nei neturėti iš vis, tiesa?

Žinau tik, kad aš ne čia. Ne ten. Kitur, nei Jūs. Ar tai blogai? Nežinau.
Žinau tik, kad bijau.
O labiausiai aš bijojau baimės..
Žmonės, kuriais nebepasitikiu. Žmonės, kuriais noriu pasitikėti.
Prisiminimai.

Days go by and still I think of you..

Days when I couldn't live my life without you.

Lūpų susilietimai. Ir tas žvilgsnis. Tos akys dar kartais žiūri į mane.. Ypač tada, kai bijau. Saugo?. Taip, aš tikrai moku išsigalvoti daugybes dalyku. Moku sau meluoti. Moku meluoti kitiems..

Svarbiausia yra tai, kad aš nežinau kas iš tikrųjų vyksta. Ir kas ne.
Aš nepažįstu. Nei jų. Nei Jūsų, ypač Jūsų. Nei savęs, tikriausiai.


O žinai, juk tu žinai.. kad labiau už viską norėčiau, kad Jis tiesiog būtų ir Jam rūpėtų. Kad tyliai nusivestų mane ten, kur saulė leidžiasi daugybę kartų per parą, ir papasakotų, ką reiškia gyventi.

Ar aš išaugsiu? Taip. Juk išaugama viskas.. Tai tiesiog užgaida, kuri taip ir liko užgaida.. su truputėliu jausmų. Užgaida, kurios link, žengtas buvo tik vienas žingsnis..
Nes aš visada bėgu, kai bijau..

Days when I couldn't live my life without You..

Visą amžių.
prie kojų. .





Juokas per ašaras, mielieji. Juokas, kupinas skausmu įsirėžusio sarkazmo.
Nežinau ar dar kas gali būti sveikiau nestabiliai psichikai, šeštą valandą vakaro. Užsidarius nuo viso pasaulio.
Ir vis gi, tas juokas nuoširdus.


Ir gyvenam toliau. Taip, kaip mokam.
Aš niekada nemokėjau paklausti...