the one

Aš esu Misteris Nepalaužiamiasis, kuris palūžta vidutiniškai du kablelis aštuoniolika kartų greičiau nei paprastas individas. Tačiau tai dar nereiškia, kad laikau save nepaprastu. Aš tiesiog esu kitaip viską matantis ir gyvenantis kitų akyse. Tai, ką galvoja aplinkiniai - man nesvarbu. Man svarbu tai, ką jie mato. Lengvai galiu žaisti penkias partijas vienu metu, ir net tai sužinoję, jie pirma prisimins koks aš esu patrauklus, ir tik po to ims mane teisti. Negaliu nutylėti, kad teismas taipogi nesitęs ilgai, nes mano žavesys pakerta kiekvienos teisėjos kojas, ir jų akyse aš vėl šviečiu. Gali vadinti mane žvaigžde, kuri visuomet tau rodys kelią, aš neprieštarausiu. Vakare palinkėsiu labos nakties saldžiausiais kada mano paties sugalvotais žodžiais. Ir tu mane mylėsi. Tačiau man to užteks tik kuriam laikui. Man reikia, kad mane dievintum. Galvotum, svajotum, sapnuotum, atiduotum ir atsiduotum. Ir aš, žinoma, paimsiu. Bet tuomet man atsibosi. Ir aš tapsiu žvaigžde, kuri rodo neteisingą kelią. Tačiau tai ne mano bėda, juk atvirai, jei būtum protavus anksčiau, būtum suvokus, kad visada rodžiau klaidingą kelią. Ir jis vedė į mano spąstus. Bet nekenčiu šito žodžio, tai paverčia mane niekšu. O aš toks nesu. Niekada nemėgau tų, kurios imdavo mane filtruoti. Na žinote, sakyti koks aš esu, kaip elgiuosi ir kuo visa tai baigsis. Imdavau manyti, kad visos jos turi kažkokį bendrą ryšį, kuriuo perspėja viena kita apie Pavojų, tai yra - Mane. Tačiau net jei tai ir vyksta, jos yra pernelyg pažeidžiamos ir ištroškusios šilumos. Ir tai neatima daug laiko. Tik truputis pastangų ir jos vėl manimi tiki. Aš sugebu priversti jas kardinaliai pakeisti nuomonę apie mane. Ir valandėlei galiu laikyti kiekvieną jų vienintele. Tačiau visi žinom istorijas apie vienintelius - tai komedija, kuri niekada nesibaigia. O aš tos komedijos herojus. Leidžiu sau taip manyti, bet tik tuomet, kai esu vienas. Kol jos ieško savo vienintelio, aš turiu keletą vienintelių iš kurių nesunku rinktis. Jos visos turi kažką savito, bet tai tėra prieskonis patiekalui. Ir žinote ką, aš mėgstu įvairovę. O jos, galbūt, taip pat. Dalykas, kuriuo tikriausiai labiausiai didžiuojuosi, yra tas, kad net atsidūrusios vienoje patalpoje su manimi ir keletu mano vienintelių, kiekviena slapta manęs nori, tačiau su konkurentėmis elgiasi lyg niekur nieko. O aš galiu daryti ką noriu. Mano nekalto žvilgsnio akys žudo visą jų orumą. Bet saugodamos jį - jos praranda mane. Arba tampa iššūkiu, kurį vis tiek įveiksiu. Nepalaužiamų man nėra. Nes nepalaužiamasis esu aš. Pagavote? Guosti mane dėl smulkmenų yra vienas tyriausių malonumų, jei kada tai pajustum, žinok, užkibai. Bet tai nereiškia, kad pasaulis sustojo. Tai reiškia, kad dabar tu esi mano vienintelė.